Maltos bišon? kilm?s istorija

Maltos bišonas, arba Maltez?, yra viena seniausi? Europoje nat?raliai susiformavusi? maž? šun? veisli?. Ši veisl? minima norman?, rom?n?, graik? ir finikie?i? istoriniuose šaltiniuose. Deja, veisl?s kilm?s tiksli vieta iki šiol nenustatyta. Sp?jama, kad balti nedideli šuneliai atsirado Viduržemio j?ros regione. Juos ? laivus kaip žiurki? gaudytojus imdavo j?reiviai. O kad Maltos bišonai b?t? kil? iš Maltos salos, irgi galutinai ne?rodyta. Mat anks?iau visos Viduržemio j?ros salos buvo vadinamos Melitos vardu, o vienas pirm?j? ši? šun? pavadinim? yra lotyniškas Canis Melitaes.

Manoma, kad ? Kinij? šiuos žavius padarus laivais pirmieji atgabeno finikie?iai. B?tent ?ia šie šuneliai praleido „tamsiuosius“ ankstyvosios Europos amžius. B?gant laukui, Maltezi? kraujo ?liejo kitoms šun? veisl?ms, kad šios pager?t?, o pa?ios Maltez?s išliko nepakit?.

Bet gr?žkime prie Maltos salos. Senajame pasaulyje tai buvo stambus prekybos, laivybos ir kult?ros centras. Jos geografin? pad?tis unikali – prie Maltos susib?ga trij? kontinent? vandens keliai. Ir nors tai sala, ji niekada nebuvo izoliuota. Vadinasi, viskas, kas atsirasdavo Maltoje, greit pasiekdavo kitus žemynus. Taip atsitiko ir su šios salos šuniukais. Šiandien jie Maltoj, rytoj - laive, plaukian?iame ? Egipt?. Dailius padar?lius visur vertino d?l gero b?do, mažo ?gio ir elegancijos. Buvo laikai, kai tarp Maltezi? ir aukso d?jo lygyb?s ženkl?. Jos tapo pasiturimo gyvenimo simboliu.

Graik? filosofas Aristotelis raš?: „Maltez? - kaip baltas debes?lis, plaukiantis dangumi“. IV-V a. pr. Kristaus gimim? Maltezes tap?, lipd? skulpt?ras, k?r? joms odes, daugiausia radini? iš graik?, ir rom?n? laik?.

Maltos bišonai greit rado gerb?j? ir senov?s Egipte. Fayum vietov?je rasta j? buvimo ?rodym? (600-300 m. prieš Krist? radiniai). Mat pasiturintys egiptie?iai parveždavo ši? šuniuk? haremuose nuobodžiaujan?ioms savo mylimosioms. Tais laikais Maltezes naudojo gydymo tikslais – šunel? guldydavo ant skaudamos vietos. Kadangi tokias proced?ras m?go moterys, gyv?n?lius pramin? komfortiškaisiais šuniukais. Maltez? pirmoji iš šun? peln? „Fad Dog“ - žavaus šuns vard?. Jas vadino „Roman Ladies Dog“, „Comforter Dog“, „Spaniel Gentle“, „Maltese Lion Dog“, „Lap Dog“, „Maltese Terrier“, „Shock Dog“, „Melitae Dog“, „Ancient Dogge of Malta“. Šiems žavingiems šuneliams pritiko ir „Italijos perlo“, „Moter? deiman?iuko“ vardai.

? Didži?j? Britanij? – profesionalios kinologijos šal? – Maltez?s atvežtos karaliaujant Henrikui VIII. Jos tapo mylimiausiais karalien?s Elžbietos I, o netrukus ir kit? didik? šuneliais. Šuny?ius maitino delikatesais iš paauksuot? duben?li?, puosel?jo j? kail?, elg?si ypa? pagarbiai. Elžbietos I laikais jas vadino „Lap Dog“ - gl?bio (sterbl?s) šuniukais. Jas tap?, apie jas raš? eiles. Asmeninis karalien?s Elžbietos I gydytojas Dr. Johannus Caius raš?: „Maltez?s – viena iš aukštuomen?s m?giamiausi? šun? veisli?. Šie mažiukai suteikia damoms daug malonum? ir linksmybi?. Miegodamos damos, juos pasiguldo tarp kr?t?. Keliaudamos karieta, laiko ant keli?“.

Iš Didžiosios Britanijos Maltos bišonai mikliai pasklido po Europos didik? r?mus – gal tod?l tebevadinami šun? pasaulio aristokratais...

Nuo XIX a. vidurio Jungtin?s Karalyst?s šun? parodose jos visada sulaukdavo išskirtinio d?mesio. Dauguma JAV laikom? maltesi? prot?viai – iš Anglijos. ? JAV pirmi šunys atkeliavo XVIII a. pabaigoje. Pirmasis Maltos bišonas buvo parodytas Vestminsterio parodoje (JAV) 1870 metais. Jungtini? Valstij? šun? veisl?s knygoje 1888 m. ?rašytos pirmos maltesi? kalyt?s – SNIPS ir TOPSY.

Straipsnio autor? – M. Jankauskien?.